2015 m., 2017 m., 2021 m., 2026 m. – kas sieja šias datas? Ką jos reiškia? Tai mano ir mano mokinių apsilankymo Rambyno regioniniame parke Bitėnuose organizuotos įvairios edukacijos! Laikui bėgant savaime atsirado ir tų vizitų pavadinimas: „Svečiuose pas Martyną Jankų…“
Praėjo jau daug laiko, keitėsi mokiniai ir vizitų tikslai, bet akivaizdu, kad svarbiausia buvo supažindinti mokinius su Rambyno kalnu ir jo svarba XIX a. Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąmoningumo augimui, pristatyti žymiausius Mažosios Lietuvos veikėjus, jų darbus, atskleisti paties Martyno Jankaus darbų reikšmę lietuvių judėjimui tiek Mažojoje Lietuvoje, tiek ir Didžiajai Lietuvai.
Ką mes nuveikėme 2026 m. spalio 15 d.? Šįkart nes veikėme kitaip – vykome tiesiai į Martyno Jankaus spaustuvę – muziejų, kur mūsų jau laukė edukatorės. Pasidalinę į dvi grupes (iš viso mūsų buvo 19), pradėjome veiklas. Viena grupė ėjo į pačią istorinę spaustuvę, kur mokiniai galėjo susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija, Martyno Mažvydo ir kitų mažlietuvių veikla. Kita mokinių grupė rinkosi į muziejaus edukacijos centrą, kuriame akademinę valandą rišo ir dekoravo savo knygelę japonišku stiliumi! Tai buvo įspūdinga veikla, kuri pareikalavo įvairių kompetencijų: ir kūrybiškumo, ir komunikacijos, ir žinių … Stebėjau mokinius – jie dirbo labai susikaupę, nuoširdžiai įsitraukė į įvairias veiklas, o edukatorė kiek galėdama jiems talkino. Knygelę surišus, buvo kitas svarbus veiklos etapas – jos meninis apipavidalinimas. Baigus darbą, rezultatas buvo tikrai puikus ir mums pavyko pasiekti savo tikslą. Galite tuo įsitikinti pažvelgę į nuotraukas.
Edukacijų metu auklėtojas įkūrė laužą ir mes pradėjome ruoštis pietums! Koks svečiavimasis be bendro valgio? Yra pasakojama, kad pats M. Jankus kiaušiniene vaišindavo pas jį atklydusius knygnešius … Mūsų vaišės buvo tikrai skanios ant laužo keptos kelių rūšių dešrelės! Mokiniai vaišinosi, juokavo ir dalijosi savo įspūdžiais iš edukacijų.
Atsisveikinę su M. Jankaus muziejaus direktore L. Burzdžiuviene ir edukatorėmės, nes sukome gilyn į Rambyno kalną, link Bitėnų – Užbičių kapinių. Daugelis čia tikrai esate buvę, bet kiekvieną kartą, kai čia užsuku, mane apima ypatingas jausmas. Kodėl? Čia tikras Mažosios Lietuvos panteonas, kuriame amžinybėje ilsisi daug vietos gyventojų, kurių veikla buvo svarbi visai Lietuvai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, čia buvo perlaidotas ir Vydūnas. Uždegėme žvakutę, prisiminėme šį didį žmogų. Taip pat pagerbėme ir M. Jankų bei jo šeimos narius. Šiose kapinėse yra ir paminklų, kurie skirti Kristijonui Donelaičiui, Liudvikui Rėzai ir Martynui Jankui! Be šių žmonių mes tiesiog neįsivaizduojame lietuvių grožinės literatūros ir bendrai mūsų Lietuvos kultūros. Kokia tai svarbi vieta, kiek čia visko daug, tarsi prisilieti prie mūsų tautos istorijos…
Baigiant, galima sakyti, jog ketvirta mūsų viešnagė pas Martyną Jankų tikrai pavyko! Tikiu, jog mokiniams ji paliko gilų įspūdį, o organizuotos edukacijos praplėtė jų žinias, supratimą apie Mažąją Lietuvą ir jos atstovą Martyną Jankų, kaip vieną iškiliausių ne tik Mažosios Lietuvos, bet ir Didžiosios Lietuvos veikėją. Juk ne veltui jis iki šiol vadinamas Mažosios Lietuvos Patriarchu.
Kviečiu ir kolegas mokytojus su mokiniais, tėvus su vaikais aplankyti Martyną Jankų ir patirti naujų dalykų, kurių čia siūlo veikiantis muziejus.
Algirdas Gečas
2026 03 25 d.
