Darbų, pasiruošimų egzaminams, atsiskaitymų sumaišty abiturientė Karina Tamašauskaitė parodė spektaklį pagal O. Vaildo „Doriano Grėjaus portretas”. Subūrusi bendraminčių grupę (Domantė, Milda, Gabija, Greta), pakvietusi prisijungti mokytoją Ireną Šulgienę ir pasitelkusi Šilutės kamerinio teatro aktorius, abiturientė pakvietė mus ketvirtadienį ryte pasinerti į Doriano Grėjaus pasaulį. Už įgarsinimą ir apšvietimą dėkojame Eimantui Vaičiui, už fotografijas – Mildai Pužaitei.
Karinos pasveikinimas: „Labas rytas, gerbiami žiūrovai – mokytojai, mokiniai, kolegos. Šį rytą kviečiu jus pasinerti į Oskaro Valdo „Doriano Grėjaus portretą“ – kūrinį, kuris mane sužavėjo aštriu grožio, moralės ir laiko dialogu. Pasirinkau šio romano ištrauką todėl, kad jis nepaliaujamai primena, kad tikroji žmogaus vertė slypi ne išorėje, o vidiniuose pasirinkimuose ir atsakomybėje už juos. Kiekvienas potėpis ant Doriano portreto drobės atskleidžia mūsų pačių veidus – kintančius, kartais trapiai gražius, bet visada priklausančius mums patiems. Man asmeniškai ši istorija – tai raginimas nebijoti pažvelgti į savąjį „vidinį portretą“, įvertinti savo sprendimus ir nepasiduoti vilionei gyventi vien dėl blizgesio. Tikiu, kad teatras suteikia saugią erdvę tam žvilgsniui; čia galime klausti, abejoti, liūdėti, džiaugtis augti. Linkiu, kad šis spektaklis įkvėptų jus apmąstyti, ką reiškia išlikti ištikimam sau, o kartu leistų mėgautis nepamirštama meno akimirka. Tegul scena suspindi, aktoriai prabyla tiesiai į jūsų širdis, o kiekvienas išeidamas iš šios salės parsineša mažytę kibirkštį naujų minčių. Tai mano pirmas režisūrinis bandymas… Ir , tikiuosi, ne paskutinis. Dėkoju visiems, prisidėjusiems ir padėjusiems įgyvendinti šį teatrinį projektą šioje gimnazijos scenoje. Be Jūsų nebūtų įvykęs šis spektaklis. Dėkoju aktoriams: Domantei Zaturskytei, Mildai Mickutei, Gretai Stumbrytei, Gabijai Urbanavičiūtei, mokytojai Irenai Šulgienei, garsistams ir švietėjams: Eimantui Vaičiui ir Dovydui Pukeliui, be jų ši scena taip nešvytėtų. Taip pat ir mūsų Šilutės Kameriniam dramos teatrui, ypač Almai Rimkevičiūtei, kuri per savo laisvą laiką padėjo pasiruošti ir paruošti aktorius. Mūsų „Dryžuotojo šaliko studijos“ mokytojai Jolitai Ežerinskei už pasitikėjimą, skatinimą augti ir galimybę savarankiškai atsiskleisti. Šiandieną mokytoja mato galutinį rezultatą, nes jos pasitikėjimo dėka repetavome vieni. Ir Jums, mieli žiūrovai, kad ateinate palaikyti savų draugų ir kolegų. Ačiū Jums…O dabar gražaus ryto ir gero spektaklio.“
