2025 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje vyko tarptautinė mokytojų ir mokinių teorinė – praktinė konferencija ,,ČIURLIONIS ŠIANDIEN: KULTŪRINIS PAVELDAS IR ŠIUOLAIKINĖS INTERPRETACIJOS“, skirta mūsų tautos genijui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui pagerbti.
Šis renginys tarsi užbaigia daugybės įvairiausių formų ir turinio vykusių renginių seką siekiant paminėti garsaus mūsų menininko 150 -ąsias gimimo metines. Iš tikrųjų, galima drąsiai teigti, kad per šiuos metus M. K. Čiurlionis tapo mums artimesnis, o jo kūryba – drįstu teigti – rado savo naują vietą dabartinėje Lietuvos visuomenėje. Ypač džiugu pripažinti, kad jaunoji mūsų karta – moksleiviai – nuo darželių iki gimnazijų – vedami savo kūrybiškai dirbančių mokytojų labai daug dėmesio skyrė M. K. Čiurlionio kūrybai, gyvenimui ir jo asmenybei.
Pažvelkime plačiau, kas vyko lapkričio 13 d. Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje? Konferencijos organizatorė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Rūta Paulikienė ir šios gimnazijos lituanistai tikrai puikiai padirbėjo – konferencijoje buvo organizuotas plenarinis posėdis, kuriame pasisakė žinomi pranešėjai, o po jo vyko darbas trijose diskusijų grupėse, kuriose jau savo darbus pristatė mokiniai ir jų mokytojai. Tokia renginio struktūra buvo pasirinkta dėl dalyvių gausos, nes, kaip gerbiama Rūta sakė: „niekam iš panorusių dalyvauti negalėjome pasakyti ne …“
Konferencija buvo tarptautinė – joje dalyvavo atstovai iš Briuselio II Europos mokyklos lietuvių sekcijos, Mančesterio ligoninės ir moterų kardiologinės chirurgijos komiteto, Lenkijos atstovai iš Golub – Dobrzyn ir net lietuvių tautinių šokių grupė iš tolimosios Argentinos! Suprantama, jog konferencija vyko, kaip jau tampa įprasta, kontaktiniu ir nuotoliniu būdu. Man teko dalyvauti plenariniame posėdyje ir III diskusijų grupės darbe. Todėl būtent apie tai ir noriu pakalbėti plačiau.
Plenariniame posėdyje buvo labai įdomu: pirmoji kalbėjusi Plungės Žemaičių dailės muziejaus vyresnioji fondų saugotoja Danutė Einikienė akcentavo tai, kokią didžiulę reikšmę M. K. Čiurlionio gyvenime turėjo Žemaitija, Plungė ir Palanga. Jos teigimu – M. K. Čiurlionio gyvenimas Žemaitijoje buvo pats produktyviausias, tiek kūrybos prasme, tiek jo asmenybei.
Man tai buvo netikėta – nes kalbėdami apie Čiurlionį mes dažniausiai minime Varėną, Druskininkus, Varšuvą, Leipcigą … O čia, pasirodo, ir Žemaitija! Buvo puikus pranešimas.
Vėliau kalbėjęs žinomas menininkas, pedagogas, poetas, fotografas ir Palangos garbės pilietis Vytautas Kusas akivaizdžiai parodė, kad M. K. Čiurlionio kūryba nežino amžiaus ribų – jis pristatė savo auklėtinių, menininkų mėgėjų darbus, įkvėptus Čiurlionio dvasios. Tik įsivaizduokite – įvairių profesijų ir amžiaus žmonės kuria savo darbus ir rengia parodas. Labai daug parodų! Štai kokia Čiurlionio įtaiga ir vyresnio amžiaus žmonėms. Buvo malonu ir tai, kad gerb. Vytautas puikiai prisimena ir savo pamoką Čiurlionio tematika, kuri vyko Šilutės pirmojoje gimnazijoje dar 2011 metais (inicijavo dailės mokytoja Kristina Blankaitė). Šios pamokos „palikimas“ – mokinių darbai dar ir dabar yra saugomi ir visiems matomi mūsų gimnazijoje.
Po Vytauto Kuso kalbėjusi mokytoja ekspertė Loreta Tumanovienė iš Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos akivaizdžiai parodė, kaip M. K. Čiurlionio kūryba gali būti pritaikoma ir liaudiškiems muzikos instrumentams. Mokytoja mus tarsi nukėlė į koncertinę aplinką vis primindama žiūrovams: „…jūs tik paklausykite, kaip skamba …“.
Ir paskutinis šios dalies konferencijos pranešimas nuskambėjo nuotoliu iš Briuselio. Pranešėja lietuvių kalbos ir filosofijos mokytoja ekspertė Audronė Anulienė įvairiais aspektais analizavo M. K. Čiurlionio kūrybos kalbą. Buvo netikėta ir labai įdomu.
Kaip jau minėjau, vėliau visa konferencijos veikla persikėlė į diskusijų grupes. Pabandysiu pristatyti III grupės darbą. Gaila, kad kitose grupėse neteko dalyvauti dėl laiko stokos.
III grupėje buvo tikrai įdomu – pirmoji pranešėja 11 klasės mokinė iš Klaipėdos Baltijos gimnazijos Iveta Opara pristatė dešimt savo sukurtos poezijos etiudų pagal M. K. Čiurlionio kūrybą! Tik įsivaizduokite, kokią įtaką jaunimui iki šiol turi didysis menininkas.
Vėliau tris savo darbus apie Čiurlionį pristatė mano parengti Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai. Pirmoji kalbėjo IIIa gimnazijos klasės mokinė Elzė Budraitytė. Ji pristatė savo darbą: „Ką žmonės žino apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį?“ Jos darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokias žinias apie M. K. Čiurlionį turi jaunimas, kokie veiksniai formuoja jų požiūrį į šį menininką ir kaip ši informacija lemia jų kultūrinį suvokimą. Elzė paskelbė tokius savo darbo uždavinius: paruošti klausimus anketai apie M. K. Čiurlionį ir jo kūrybą, pravesti apklausą apie M. K. Čiurlionį, įtraukiant iki 100 žmonių, suvesti apklausos rezultatus, padaryti tyrimo išvadas.
Elzė pristatė ir savo darbo planą, kurį sudarė keturios dalys:
- Tyrimo metodikos parengimas
Nuspręsta atlikti kiekybinį tyrimą naudojant internetinę apklausą. Parengta „Google Forms“ forma, kurioje pateikti klausimai apie M. K. Čiurlionio gyvenimą, kūrybą ir respondentų asmeninį santykį su menininku. Klausimynas apėmė tiek atvirus, tiek uždaro tipo klausimus. - Apklausos paskelbimas ir duomenų rinkimas
Apklausos nuoroda buvo paskelbta socialiniuose tinkluose, išsiųsta elektroniniu paštu bei pasidalinta tarp skirtingų amžiaus grupių žmonių – mokinių, jų tėvų, senelių, draugų ir mokytojų. Duomenys buvo renkami kelias savaites, kol surinktas pakankamas skaičius atsakymų iš įvairių amžiaus grupių. - Duomenų analizė
Surinkti rezultatai buvo analizuojami „Google Forms“ pateiktomis diagramomis, taip pat papildomai apibendrinti naudojant „Excel“ lenteles. Atskirai buvo analizuoti atsakymai pagal amžiaus grupes, siekiant įžvelgti tendencijas, panašumus ir skirtumus tarp jų. - Rezultatų interpretacija
Remiantis gautais duomenimis, buvo padarytos išvados apie tai, kurios amžiaus grupės geriau pažįsta Čiurlionį, kokie informacijos šaltiniai dominuoja skirtingose grupėse bei kaip menininko žinomumas kinta priklausomai nuo amžiaus.
Tai buvo rimtas tiriamasis darbas. Jo pabaigoje Elzė padarė išvadas, ką jaunimas, suaugusieji žino apie M. K. Čiurlionį, ko nežino arba klysta atsakydami į klausimus apie šį garsų lietuvių menininką. Buvo tikrai įdomu.
Vėliau kalbėjo Šilutės pirmosios gimnazijos IIIa klasės Vilius Ežerinskis. Jo darbo tema: „Kodėl M. K. Čiurlionis yra laikomas lietuvių tautos genijumi?“ Metinio darbo tikslas – išsiaiškinti, kodėl Mikalojus Konstantinas Čiurlionis laikomas lietuvių tautos genijumi. Siekta pagrįsti šį teiginį, analizuojant menininko gyvenimą ir kūrybą, atsižvelgiant į tai, kaip mokslinėje literatūroje apibrėžiamos sąvokos „genijus“ ir „genialumas“.
Vilius iškėlė tokius šio darbo uždavinius: išanalizuoti genijaus ir genialumo sąvokas, parodyti, kaip M. K. Čiurlionio kūrybos bruožai ir genialumas atsiskleidžia literatūros šaltiniuose, apžvelgti M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą ir jo meno sklaidą pasaulio muziejuose bei galerijos, aptarti M. K. Čiurlionio grįžimą į Lietuvą ir jo indėlį į tautinės kultūros formavimą, išanalizuoti menininko siekį sujungti skirtingas meno formas – muziką, tapybą ir literatūrą, atskleisti, kaip M. K. Čiurlionio kūryboje atsispindi ryšys su paprasto lietuviško kaimo žmogaus pasaulėvaizdžiu ir gamtos pajauta, atskleisti, kaip jo menas kalba šiuolaikiniam žmogui.
Baigdamas savo pranešimą, Vilius padarė tokias išvadas: teigiama, kad genijai savo veiklos srityje sukuria kone naują epochą. Jo manymu, genialumo atveju būdingas itin didelis kūrybinis produktyvumas, praeities kultūros palikimo įsisavinimas bei naujo kūrimas, nugalint visuomeninius stereotipus ir įveikiant pasenusias normas, tradicijas, todėl, jo teigimu, Čiurlionis yra genijus. Jis teigė, kad būtina ir bent statistiškai aptarti ir M. K. Čiurlionio meninį palikimą – M. K. Čiurlionis nutapė daugiau nei 300 paveikslų, nupiešė daugiau nei 100 piešinių ir eskizų. Jis sukūrė daugiau nei 250 muzikinių kūrinių – iš jų daugiau nei 40 fortepijoninių preliudų, daugiau nei 60 fugų variacijų ir kitų kūrinių fortepijonui. Taip pat daugiau nei 30 chorinių kūrinių ir dvi simfonines poemas: „Miške“ (1900) ir „Jūra“ (1907).
Įdomu tai, kad garsiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose buvo ir yra eksponuoti Čiurlionio darbai ir jie susilaukė išskirtinio susidomėjimo. Tai Paryžiaus Orsė muziejus, Tokijo nacionaliniame meno centras, Maskvos Tretjakovo galerija, Varšuvos nacionaliniame muziejus.
Savo pristatymą Vilius pabaigė tokia mintimi: „Nors M. K. Čiurlionio darbai jau eksponuoti garsiausiose pasaulio meno institucijose, jo darbais vis labiau ir labiau domimasi, bet jo vardas vis dar nėra tiek plačiai žinomas, kiek nusipelnęs. Jo kūryba – unikalus tiltas tarp tapybos ir muzikos, o idėjos artimos abstrakcionistams, tačiau jis liko savitu, nepakartojamu reiškiniu. Galima tikėtis, kad ateityje jo menas sulauks dar didesnio įvertinimo tarptautiniu lygiu“.
Trečioji atstovė iš Šilutės pirmosios gimnazijos buvo IIIc klasės mokinė Dominyka Mincevič. Jos pranešimo tema: „M. K. Čiurlionio atminimo ir įamžinimo reikšmė ir svarba“. Dominyka savo darbo tikslą suformulavo taip: išanalizuoti, kodėl M. K. Čiurlionio atminimo įamžinimas yra svarbus ir kaip tai prisideda prie lietuvių tautos kultūrinės tapatybės stiprinimo. Šis mūsų darbas nagrinėja M. K. Čiurlionio atminimo įamžinimo reikšmę Lietuvos šiuolaikinei Lietuvos ir pasaulio visuomenei.
Dominyka parodė, kad M. K. Čiurlionio palikimas gyvas ne tik fiziniuose paminkluose ar muziejuose, bet ir visuomenės sąmonėje. Jo kūryba dažnai tampa tarptautinių parodų, simpoziumų ar meno projektų dalimi, kurie skatina domėtis tiek jo menu, tiek Lietuvos kultūra apskritai.
Tokie renginiai, kaip M. K. Čiurlionio muzikos konkursai ar jo kūrinių pristatymai užsienio šalyse, padeda plėsti ir šio menininko žinomumą ir gilina pasaulinės bendruomenės supratimą apie Lietuvos kultūros paveldą. Be to, M. K. Čiurlionio muziejų ekspozicijos, jo asmenybei dedikuoti leidiniai ir edukacinės veiklos prisideda prie nuolatinio visuomenės švietimo ir kultūrinio ugdymo. Jo darbų svarba grindžiama ne tik Čiurlionio kūrybos verte, bet ir jo vaidmeniu ugdant nacionalinę savimonę bei įtvirtinant Lietuvos kultūrinį identitetą viso pasaulio kontekste.
Baigdama savo pranešimą, Dominyka sakė: “Rašydama šį darbą sužinojau daug naujų ir įdomių faktų apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimą, kūrybą. Supratau, kad Čiurlionis nėra tik menininkas – jis iki šiol įkvepia žmones, skatina domėtis menu, muzika ir Lietuvos kultūra. Jo vardas naudojamas įvairiose srityse – mokyklose, muziejuose, gatvių pavadinimuose, konkursuose, renginiuose ir net parkuose. Ypač įdomu buvo sužinoti apie tarptautinius projektus, kurie padeda pasauliui geriau pažinti šį išskirtinį menininką. Tai rodo, kad Čiurlionis yra svarbus ne tik Lietuvai, bet ir pasaulio kultūrai. Taip pat pastebėjau, kad fizinis įamžinimas – paminklai, atminimo lentos, skulptūros – padeda žmonėms prisiminti ir pagerbti jo gyvenimą net ir kasdienybėje. O įvairūs renginiai, festivaliai, konkursai bei parodos suteikia galimybę kiekvienam žmogui prisiliesti prie jo kūrybos. Atlikusi šį darbą, dar geriau supratau, kiek daug pastangų dedama, kad Čiurlionio vardas išliktų gyvas. Tai parodo, kaip svarbu gerbti savo šalies kultūros paveldą ir žymius žmones, kurie prisidėjo prie mūsų istorijos ir tapatybės kūrimo”.
Mūsų mokiniai konferencijoje pasirodė puikiai. Jos pabaigoje teko išgirsti nemažai gerų įvertinimų.
Mane džiugino ir kiti šios – III diskusijų grupės pranešimai. Patiko Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos 7 klasės mokinių filmuotas darbas „Kūrėjo M.K. Čiurlionio pėdsakai Palangoje”. Pasirodo, kiek daug dalykų , faktų mes dar nežinome ir kaip šiuolaikinėmis formomis galima tai perteikti.
Didelį įspūdį man padarė Klaipėdos Smeltės progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkės Renatos Bučmienės pranešimas „Čiurlionis vaikų akimis: tarp meno, jausmų ir pasaulio pažinimo”. Pagalvojau – kokie puikūs ir kūrybingi pedagogai dirba įvairiose mūsų šalies mokyklose! Kaip jie stengiasi ieškoti naujų išraiškos būdų, formų. Matant mokytojos Renatos pradinukų piešinius Čiurlionio tematika, laiškus didžiajam mūsų menininkui, toks jausmas tik dar labiau sustiprėja.
Įdomus buvo ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro matematikos mokytojos metodininkės N. Ivanovos ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Virginijos Markuščenko ir jų mokinių parengtas pranešimas: „M. K. Čiurlionio šifrai ir simboliai: kai kalba virsta žaidimu“. Šis pranešimas dar kartą patvirtino teiginį apie mūsų mokytojų kūrybiškumą ir M. K. Čiurlionio svarbą, prieinamumą ir reikšmingumą įvairaus amžiaus ir skirtingų interesų mūsų jaunimui.
Pabandžiau pristatyti M. K. Čiurlionio gimimo 150 – osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę konferenciją, vykusią Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje. Suprantu, kad tai tik vieno iš daugelio šios konferencijos dalyvių subjektyvus požiūris ir vertinimas, bet bent tokiu būdu norisi įprasminti savo ir mano parengtų gimnazijos mokinių dalyvavimą šiame puikiame renginyje ir stabtelti, dar kartą prisiliesti prie to, kas jau įvyko, pasidžiaugti renginiu, padaryti išvadas. Tai tampa itin svarbu dabartiniu metu, kai viskas vyksta taip greitai, skubama „praeiti paviršiumi“ dažnai tiesiog nebeieškant gilesnių prasmių vien dėl laiko stygiaus ir darbų gausos.
Dar kartą dėkoju gerb. kolegei Rūtai Paulikienei už drąsą rengiant tokius reikšmingus renginius ir noriu išreikšti viltį, kad mūsų bendri darbai turės tęsinį.
Pagarbiai –
Algirdas Gečas, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas