Iš Vokietijos Bukstehudės Halepaghen’o gimnazijos grįžo trečiokė gimnazistė Elzė Budraitytė. Mergina tris savaites lankė pamokas, tobulino vokiečių kalbos įgūdžius. Elzė gyveno vokietės partnerės šeimoje, su kuria jau buvo susipažinusi neseniai įvykusių tarptautinių mainų metu. Su Halepaghen’o gimnazija mūsų mokykla bendradarbiauja jau daugiau nei 35 metus ir jau keli mokiniai pasinaudojo gimnazijos inicijuota galimybe mokytis vokiečių kalbos. Ilgametis mainų koordinatorius Hermann Hausmann, naujasis vadovas Christoph Knebel taip pat parodė Elzei Šiaurės Vokietijos miestelius, o draugai iš Vokietijos kartu su mergina lankėsi koncerte, bendravo per įvairių dalykų pamokas, padėjo susipažinti su krašto kultūra ir tradicijomis. „Esame dėkingi gimnazistės tėveliams, vokiečių kalbos mokytojai Lijanai Venckienei, gimnazijos administracijai, taip pat Vokietijos-Lietuvos draugijai Bukstehudėje – jų paskatinimas ir parama įkvepia dirbti toliau, suteikia prasmę ir viltį, kad jaunų žmonių draugystė atveria plačius kelius, jog mūsų neramiame pasaulyje vyrautų ne nesutarimai, o harmonija. Mes ir vėl netrukus keliaujame su gimnazistais pas savo draugus Vokietijoje ir tikime, kad ilgus metus puoselėta mokytojos Aldonos Petrošienės šalių draugystės idėja gyva ir gyvuos dar ne vienerius metus”, – sakė tarptautinių mainų vadovai Lietuvoje Alvydas ir Jolita Ežerinskiai.
Dalijamės trečiokės gimnazistės Elzės Budraitytės įspūdžiais (kalba netaisyta): „Tris savaites praleidau Vokietijoje ir ėjau ten į mokyklą. Gyvenau šeimoje. Manau, ši kelionė man buvo didelis iššūkis ir neįkainojama patirtis. Viena skridau lėktuvu su persėdimu, tai man irgi buvo išbandymas. Pamokos Bukstehudės Halepaghen’o gimnazijoje vyko vokiečių kalba, tačiau istorija ir biologija dėstoma anglų kalba. Ne visada buvo lengva viską suprasti, tačiau klasė buvo maloni ir stengėsi man padėti: išversdavo bei pasakydavo, kokias užduotis atlikti. Susipažinau su labai daug naujų ir šiltų žmonių, kurie mane mielai priėmė, aprodė man miestą ir jau išvykus pasidomėjo, kaip grįžau. Šeima taip pat leido man jaustis kaip namuose ir stengėsi, kad mano laikas, praleistas ten, būtų įsimintinas. Vieną dieną vykau į populiaraus vokiečių dainininko Cro koncertą Hamburge, tai paliko nepamirštamus įspūdžius. Aplankiau ne tik Bukstehudės miestą, kuriame gyvenau, bet ir Hamburgą, Stadę ir Jorką. Dalyvavau ir rankinio treniruotėje, rankinis labai populiarus Bukstehudėje. Esu be galo dėkinga už šią kelionę ir galimybę būti jos dalimi. Manau, jos metu labai daug išmokau: įgavau savarankiškumo, drąsos, pažinau daug įdomių žmonių, pamačiau nuostabių vietų, gilinau savo vokiečių ir anglų žinias bei praplėčiau savo akiratį.”
