Rugsėjo 22 -  spalio 2 dienomis 21 Šilutės pirmosios gimnazijos mokinys ir mainų vadovai J.Ežerinskė ir A.Ežerinskis jau viešėjo Bukstehudės Halepageno gimnazijoje.  Šis mainų vizitas jau skaičiuoja 31-erius gimnazijų draugystės metus.

Per tą laiką daugiau nei 1000 mokinių vyko į Vokietiją, kai kurių šeimos jau skaičiuoja ir tėvų, ir vaikų viešnages, vadinasi, jau mainuose spėjo sudalyvauti dvi kartos. Bukstehudėje viešima 10 dienų, aplankomas Berlynas, Hamburgas, miuziklas, įvairūs muziejai, dirbama skirtingose darbo grupėse. Šių metų tema „Atsinaujinanti ateities energija“.  Jūsų dėmesiui – visų dalyvių atsiliepimai (kalba netaisyta): 

Edgaras: „Mainų programoje dalyvavau pirmą kartą. Buvo daug draugiškų žmonių mainų programoje. Vokiečių šeimoje gyvenau pas merginą Šarlotę, su šeimos nariais sutariau gerai, kilus neaiškumams juos greitai išspręsdavome. Man patiko lankytis Berlyne, Bremerhavene, Hamburge.  Tačiau ekskursijose pavargdavau, nes daug reikėjo vaikščioti. Gimnazijoje buvau literatūros darbo grupėje, kur kūrėme trumpą istoriją apie merginą, kuri gyvena ateityje be elektros, šiukšlių pilname mieste. Ateities gyvenimas sunkus. Mums pavyko sukurti įdomią, tačiau liūdną istoriją apie ateitį. Jei reiktų įvardinti tarptautinių mainų privalumus, tai šie mainai yra naudingi tuo, kad mainuose lavinama kalba, sutinkami nauji draugai, galima pamatyti, kaip skirtingai mes gyvename, tačiau mums rūpi panašūs dalykai: draugystė, rūpestis dėl kito žmogaus, pagarba....“

Kipras: „Bukstehudėje gyvenau pas bendraamžę Smilą, buvau priimtas šeimoje maloniai, rūpinosi manimi. Kalbos barjero nebuvo. Man patiko ekskursijos, tačiau labai gaila, kad mažai laiko buvo Berlyne. Hamburge miuzikle „Mamma  Mia“ dainuojama ir kalbama buvo vokiškai, tad, nors žinojau turinį, bet, aišku, nesupratau, kas sakoma. Man labai patiko Klimato muziejus Bremerhavene, ten lankėmės skirtingose klimato zonose, matėme, kaip skirtingai prisitaiko žmonės prie gyvenimo sąlygų, kaip augina gyvūnus. Gimnazijoje dirbau porą dienų fotografijos darbo grupėje, pasiskirstėme veiklomis, dirbome be mokytojo, savarankiškai.  Kūrėme videokoliažą ir fotografijų stendą. Mainuose pamatai, kaip kitos šalies jaunimas gyvena, kaip jie galvoja, supratau, kad mes esame panašūs.“ 

Liepa: „Aš gyvenau pas Martą, šeima manimi labai rūpinosi. Mainų programoje labai patiko miuziklas, išvyka į Berlyną, bendravimas su žmonėmis. Ypač įdomūs buvo Futurium ir Klimato muziejai, kur sužinojau naudingos informacijos apie mūsų gyvenimą, klimato apsaugą, ateitį. Gimnazijoje buvau darbo dailės grupėje, mes piešėme   vėjo malūnus naudodami skirtingas technikas, aš pasirinkau spalvotas kreideles, piešiau kalnus, vandenį ir vėjo malūną. Dabar, kai prisimenu, kaip sunkiai apsisprendžiau ir baiminausi dėl dalyvavimo, dabar džiaugiuosi, kad dalyvavau mainų programoje. Čia sutikau daug draugų, pamačiau Vokietiją.“

Nedas: „Man labiausiai nepatiko, kai Berlyne važiavome autobusu ir pasakojo, kas matoma žvalgantis į šonus, būčiau labai norėjęs pats vaikščioti ir apžiūrėti Berlyną lėčiau. Patiko, kad Vokietijoje gerai išvystytas visuomeninis transportas, galima visur nuvažiuoti. Buvo ypač įdomu Klimato muziejuje, nes pats galėjai pajusti skirtingų į šalių klimatą, pamatyti tos šalies vaizdą. Bukstehudės Halepageno gimnazija atrodo moderniai. Labai patiko, kai su šeima vykome į Hamburgo Siaubo muziejų, kur buvo įdomi ekskursija. Taip pat labai įspūdingas Grafiti muziejus, kur buvo keliasdešimt nežinomo menininko darbų, vaizduojančių pasipriešinimą karui ir priespaudai.   Džiaugiuosi, kad galėjau bendrauti anglų kalba, vokiečių mokiniai gerai kalba užsienio kalba. Buvau dailės darbo grupėje, kur dirbome ieškodami įvairių menininkų darbų apie malūnus. Piešėme skirtinga technika. Aš atlikau pieštuku ir grafitu, piešiau vėjo malūną, kaip jis sukasi, sukdamas visą pasaulį aplink save.  Gyvenimas vokiečių partnerio Til šeimoje atrodo skubus, reikia greitai valgyti, tačiau galėdavau pasirinkti, ką noriu. Verta dalyvauti, nes gali išvysti kitos šalies kultūrą ir pailsėti nuo kasdienybės ir mokslų Lietuvoje.“

Evelina: „Mainuose dalyvauju pirmą kartą. Buvo smagu: gyvenimas ir žmonių pažinimas kitoje šeimoje, bendravimas su vokiečių tėvais, lankymasis Liuneburgo miestelyje. Tačiau pasirodė per mažai laisvo laiko išvykų į Berlyną, Hamburgą metu. Nelabai buvo įdomu Energijos kalne Hamburge, nes prailgo ir per daug informacijos.  Visgi grįžti norėčiau į Bremerhaveno Klimato muziejų, kur patenkama į rojų su žvaigždėmis... Patiko dirbti fotografijos grupėje su bendraamžiais, buvo galimybė pabendrauti su žmonėmis, su kuriais rečiau susitikdavome. Labai patiko miuziklas „Mamma Mia“, nors dainos vokiečių kalba buvo neįprastos ausiai. Patiko maistas mokyklos valgykloje, kur gamina mokinių mamos ir tėčiai. Kadangi esu abiturientė, čia tikrai pailsėjau, kai grįšiu į Šilutę, kibsiu į darbus.“

Rugilė: „Man patiko pasitikimas vokiečių šeimoje: vakarienė žvakių šviesoje, pasakojimas vieniems apie kitus, nuotraukų peržiūra. Laisvą dieną šeimoje keturios vokietės ir keturi lietuviai vykome į Hamburgą, pasivaikščiojome po miestą, o po to grįžome į Bukstehudę. Labai įdomi ekskursija Bremerhavene Klimato muziejuje ir Futurium muziejuje Berlyne. Ypač man patiko Berlynas, bet nespėjau labiau „pajausti“ šio miesto, nes vykome autobusu aplink miestą. Darbas muzikos grupėje gimnazijoje man buvo naudingas, nes dirbome savarankiškai ir sprendėme, kaip norime  kurti ir ką pristatysime. Dainavome bendrą grupės dainą, atlikau vieną pati asmeniškai anglų kalba. Paskutinė atsisveikinimo diena gimnazijoje man paliko daug minčių, kad būtų galima renginį papildyti muzika, šviesomis. Atsisveikinimas šeimoje vyko nuoširdžiai, gavau dovanų prisiminimams.  Bendravimas grupėje man parodė, kad mes turime daug įveikti kompleksų, turime mokytis spręsti problemas, gerbti kitą žmogų.“

Eima: „Mainų programa puikiai organizuota, daug veiksmo. Ypač smagus buvo miuziklas. Visgi dar pasvajojau, kad po Berlyną vaikščiotume pėsčiomis, nes turas po miestą autobusu prailgo. Grupėje bendravome draugiškai, tačiau pritrūkdavau angliškų žodžių mintims išsakyti. Geografijos darbo grupėje kalbėti sekėsi sunkiai, bet labai džiaugiuosi, kad bendravome, siūlėme idėjas, ruošėme pristatymą apie energijų rūšis (vėjo, vandens, saulės). Šeimoje pamačiau tradicijas – reikia paimti siūlomą maistą, nes tai rodo pagarbą, labai gerbiama šeima, žmonės paslaugūs. Mano vokiečių partnerės Pailynn mama tailandietė gamino mums įvairų maistą su prieskoniais, man labai patiko. Vokietijoje buvau pirmą kartą, man paliko įspūdį gražūs vienodi tvarkingi namai, daug žalumos, obuolių plantacijos Jorke. Nors vokiečiai pasirodė triukšmingi, gal ir nelabai tvarkingi.  Jei galėčiau, kartočiau šią kelionę, tai yra puiki motyvacija mokytis anglų kalbos, pritaikyti mokykloje įgytas žinias.“

Vitautė: „Čia mano pirmasis dalyvavimas mainų programoje. Man patiko Klimato muziejuje, nes tai buvo nauja ir nematyta: sniegas ir šaltis, karštis, žvaigždžių takas. Futurium muziejuje Berlyne įsiminiau, kad grybai ir jų sudėtis tinka statyti namus. Miuziklas buvo įdomus, tik, aišku, gaila, kai nesupratome atlikėjų kalbos, ypač kai salėje žmonės juokdavosi, o mes nežinojome, kodėl. Laisvo laiko lyg ir trūkdavo, vos spėdavome pasistiprinti. Darbas geografijos ir ekonomikos grupėje vyko darant skaidrių pristatymus, prailgo informacijos rinkimas, bet visgi sužinojome naujo apie energiją (karvės mėšlo nauda). Kadangi esu uždaresnė, pavargau nuo intensyvaus bendravimo. Mano partnerė Emily nelabai bendraudavo nei namie, nei gimnazijoje. Mama yra iš Lietuvos, su ja bendraudavome lietuviškai, bet laiko nepraleidome aktyviai, buvome dažniausiai namie, nors pirmą dieną, kai buvo laisvas laikas šeimose, lankėmės nedideliame miestelyje ir valgėme restorane.“

Nojus Stanišauskas: „Man patiko viskas: važinėjimasis traukiniais, lankomi miestai (ypač sostinė Berlynas), pasivaikščiojimai po Hamburgo įžymias vietas, darbas grupėse (buvau geografijos ir ekonomikos grupėje), pristatymų eiga, maistas (ragavau įvairių šalių maisto – buvau arabų restorane, bet visgi skaniau pas mamą namie). Šeimoje jaučiausi gerai, nors jaudinausi iš pradžių, tačiau paskui pripratau, su jaunesniu broliu statėme lego kaladėles, o su tėvais kalbėdavomės apie gyvenimą. Patiko vakarai, kai kartu susitikdavome pas Till. Kadangi vykdavome į Bukstehudę dviračiais iš Jorko, per dieną nuvažiuodavome apie dvidešimt kilometrų ir daugiau. Su grupės žmonėmis sutariau gerai, nors kartais pasipykdavome, pavykdavo viską pamiršti. Paskutinę dieną padėkojau šeimai, lauksiu savo partnerės Lietuvoje.“

Paulius: „Man patiko labai miuziklas, labai gražiai dainavo atlikėjai, nors, aišku, gaila, kad nesupratau. Berlyne norėjosi pasivaikščioti, o ne važiuoti aplink miestą autobusu. Šeimoje patiko bendravimas, ypač su tėčiu, kuris turėjo gerą humoro jausmą. Šeimoje valgiau žuvies, makaronų, o Hamburge ragavau kebabą, kuris skiriasi nuo Lietuvoje gaminamų, nes yra bandelėje su ne tiek daug padažo. Buvau geografijos ir ekonomikos grupėje, ruošėme pristatymus, bet, manau, galėjome padaryti geriau, gal būtų pakakę ne trijų kalbų pristatymo, o vien anglų kalba. Kadangi vedžiau pristatymą su Michel, manau, mums pavyko, man tai buvo pirmasis kartas, kai teko vesti renginį. Džiaugiuosi, kad išgirdau iš savo vokiečių šeimos, kad visada esu jų laukiamas. Verta mainuose dalyvauti dėl draugiškų žmonių.“

Henrikas: „Labiausiai apgailestauju, kad miuziklas nebuvo anglų kalba, bet, aišku, vis tiek buvo labai įspūdinga. Šeimos priimtas buvau draugiškai, tik vis reikėjo imtis iniciatyvos, nes mano partneris Jonas buvo nedrąsus. Laisvą dieną su šeima vykome į Šokolado fabriką Hamburge, kur buvo demonstruojamas šokolado gamybos procesas, buvo galima paragauti gaminių. Iš pradžių atvykęs naudojau anglų kalbos vertėjo programėlę, o vėliau supratau, kad sugebu pats kalbėti ir suprasti. Verta dalyvauti tarptautiniuose mainuose, nes turi galimybę pamatyti kitos šeimos tradicijas (pavyzdžiui, visada pusryčiaujant valgomos bandelės), pažįstama kitos šalies kultūra.“

Aristėja: „Pirmą kartą dalyvavau mainuose. Ir tai viena pirmųjų užsienio šalių, kurioje lankausi. Šeimoje jaučiausi gerai, su partnere Emma esame labai panašios, gal todėl sutarėme gerai. Patiko man darbas geografijos ir ekonomikos grupėje, ruošėme pateiktis apie saulės ir vėjo energiją. Tema sudėtinga, tačiau daug žinojau, dėl to buvo lengviau ruoštis. Pristatymą ruošėme lietuviškai, o kiti grupės dalyviai – vokiečių kalba. Bremerhavene Klimato muziejuje man buvo įdomu, nes mačiau ir gyvūnų, atrodė, kad esi ne muziejuje, o kitur – džiunglėse ar žvaigždėtame danguje. Laisvu nuo ekskursijų metu daug bendraudavome vienas su kitu anglų kalba, lankydavomės vokiečių namie. Man buvo įdomu, kaip ir kuo gyvena vokiečių šeimos. Supratau, kad tikrai verta vieną kartą patirti, pamatyti, negu šimtą kartų girdėti, sulaužyti buvo kai kurie mano girdėti stereotipai (apie vokiečių pedantiškumą). Dar pamenu, kai pasiklydome Hamburge ir supainiojome grįžimą į susitikimo vietą. Smagiai pasibastėme, bet džiaugiuosi, kad pavyko grįžti. Tikrai verta dalyvauti, nes tu praturtini anglų kalbos žodyną, prapleti akiratį, nes susipažįsti su kita kultūra.“

Gintė: „Labiausiai man patiko Hamburge ekskursija po įdomias vietas, kai reikėjo atlikti įvairias užduotis. Miestas pasirodė gražus ir švarus. Šeimoje nelabai bendravome, mano partnerė Kaya dvyliktokė, tad ji lankė pamokas ir nedalyvavo programoje. Dar Klimato muziejus paliko įspūdį, nes įvairių žemynų kambariai pas mus yra nematyti. Taip pat įdomus Futurium muziejus dėl savo eksponatų. Su grupės žmonėmis bendravau angliškai, pajaučiau, kad laikui bėgant buvo vis lengviau bendrauti. Per šeimos dieną vykome į Viduramžių festivalį netolimame miestely, tačiau lijo, tad ilgai nebuvome. Manau, kad labai gerai dalyvauti mainuose, nes susipažįsti su įvairiais žmonėmis, lavini savo užsienio kalbos įgūdžius. Tai mano pirmas kartas užsienyje, dėl to džiaugiuosi. Taip pat pirmąkart buvau miuzikle.“

Neringa: „Man labai patiko apsilankyti miuzikle. Dar džiaugiuosi bendravimu su vokiečiais anglų kalba. Nelabai patiko Energijos kalnas, kur pasakojama apie šiukšlių perdirbimą, bet gal tai lėmė nuovargis. Taip pat manau, kad po Berlyną būtų tikrai verta pasivaikščioti ilgiau. Šeimoje mama buvo labai rūpestinga, bet kartais gal per daug jaudindavosi dėl mūsų. Muzikos grupėje pasirinkome dainą ir ją atlikome kitiems dalyviams, aišku, jaudinausi, bet viskas pavyko. Manau, kad smagu, jog suartėjome su visais mainų programos dalyviais. Pamačiau, kad kartais grupėje būna problemų, bet jos yra išsprendžiamos.“

Kamilė: „Mainų programoje ekskursijų metu mane vargino anglų kalbos gausa, bet suprantu, kad tai reikalinga ir naudinga.   Taip pat siūlyčiau kelias valandas skirti laisvam laikui, nes vos spėdavom pavalgyti. Labai patiko miuziklas, net supratau kai kuriuos žodžius vokiškai. Taip pat smagu buvo Berlyne, ypač turas aplink miestą, nes pamatėme labai daug, o pėsčiomis tiek nenueitume toli. Dar taip pat įdomi ekskursija po Bukstehudės miestelį su buvusiu mainų vadovu H.Hausmann. Šeimoje manimi rūpinosi, jei ko nors reikėdavo, pasiteiraudavo, sutepdavo sumuštinių, aptardavome dienos pabaigą, eidavome pasivaikščioti. Manau, kad mainų programa svarbi dėl to, kad išmoktume būti savarankiški (kai pasiklydome mieste ir pačios susiorientavome), kad bendrautume vienas su kitu, susirastume draugų, lavintume užsienio kalbą.“

Lukas: „Mane Bukstehudėje pasitiko vokiečių partnerio Richard tėvai ir mes tą vakarą vakarieniavome. Šeimoje mes bendravome laisvai anglų kalba. Berlyno Futurium muziejus nelabai buvo įdomus, nes panašius eksponatus esu jau matęs. Man patiko, kad Vokietijoje žmonės sveikinasi vienas su kitu, nors ir nepažįstami. Fotografijos grupėje darėme nuotraukas, kurias parodėme per pristatymą. Dar patiko, kad mes visur su savo bendraamžiu dalyvavome, plaukėme laivu, važiavome į Hamburgą. Taip pat žaisdavome stalo žaidimus. Patobulinau savo anglų kalbą, pagerinau bendravimo įgūdžius, džiaugiuosi bendru darbu, ypač grupėse.“ 

Ovidijus: „Tai pirmas mano kartas užsieny ir pirmas kartas mainuose. Man patiko dalyvauti, nesukonfliktavau su niekuo, susiradau naujų draugų. Esu gimnazijoje naujokas, tad džiaugiuosi susipažinęs su žmonėmis. Nepatiko važinėtis su traukiniais, nes prailgsta laikas. Patiko lankytis Hamburge, nes paliko įspūdį senoviniai pastatai, Elbės tunelis (po upe). Mokykloje buvau literatūros grupėje, kur kūrėme istoriją apie merginą ir eilėraščius apie gamtą. Aš sukūriau ir pristačiau  du ketureilius. Šeimoje man sekėsi gerai, nors iš pradžių buvo tik mama su partnere Lea, o po to grįžo po darbų į namus ir tėtis. Per laisvą dieną šeimoje buvome Hamburgo šokolado muziejuje ir pietavome restorane. Tokios mainų programos yra naudingos, nes gali pamatyti, kaip gyvena žmonės kitose šalyse, susipažįsti su naujais žmonėmis.“

Toma: „Pirmą kartą išvykau į užsienį. Su autobusu važiuojant link Bukstehudės nebuvo didelio skirtumo matyti nuo mūsų šalies, tačiau lankantis miestuose (Berlyne) jau atkreipiau dėmesį į bažnyčių architektūrą, į atmosferą. Mokykloje mokiniai ir mokytojai pasirodė draugiški. Manau, kad šeimoje sutarėme puikiai, bendravo su manimi, nepalikdavo vienos. Dailės grupėje piešiau saulėlydį su ryškiu oranžiniu dangumi ir besisukančius vienas nuo kito nutolusius malūnus.  Dėl ko verta dalyvauti mainuose? Lavini savo anglų kalbą. Man sudėtinga kalbėti su nepažįstamais žmonėmis, tai buvo iššūkis man, bet, manau, iššūkį įveikiau. Pamatyti pačią šalį labai naudinga (žvelgiant menininko akimis  - labai gražu), norėčiau grįžti į Vokietiją, gal net pamatyti kalnus šioje šalyje.“

Ernesta: „Vokietijoje buvau pirmą kartą. Man labai patiko Hamburge ir Berlyne, tik, manau, pritrūko laiko pasigrožėti miestais laisvo laiko metu. Šeimoje viskas klostėsi neblogai, bet mama labai jaudindavosi dėl mūsų. Su grupe sutarėm gerai, o darbas muzikos grupėje nebuvo labai lengvas. Tačiau kompromisą radom ir dainą padainavom. Manau, kad dalyvavimas tokioje programoje yra išbandymas, kai gyveni be tėvų, tenka būti savarankiškam, lavinami anglų kalbos įgūdžiai. Tapau drąsesnė.“

Gabrielė: „Mainų programoje, manau, nelabai man patiko Energijos kalne, kur pasakojama apie šiukšlių perdirbimą, nes neįdomiai pateikta informacija, nors atrodė modernu, bet man nepavyko įsigilinti. Taip pat pritrūko Berlynui „pajausti“. Man buvo įdomu dirbti darbo grupėse (buvau dailės grupėje ir piešiau vėjo malūnus, tai atskleidžia mintį, kad vėjo malūnai yra ateities energija ir tai yra gerai žmonėms, pirmą kartą piešiau guašu).  Šeimoje man labai patiko: draugiški, rūpestingi, atsakingi žmonės. Su partnere Anna (močiutė yra iš Latvijos) draugiškai gyvenome. Manau, kad mainuose verta dalyvauti dėl pažinties su žmogumi ir kitos šalies, dėl anglų kalbos gerinimo, dėl kultūros pažinimo šeimoje.“ 

Nojus Stankevičius: „Ne pirmą kartą dalyvauju mainų programoje. Man labiausiai patiko gyvenimas partnerio Michel šeimoje. Dažnai važinėdavomės su dviračiais po Jorką. Mane sužavėjo miuziklas, vertas dėmesio reginys. Dar labai įdomu buvo Klimato muziejuje, nes galėjome patys tyrinėti, vaikščioti. Tai, kad pagal temą parenkamas interaktyvus muziejus, yra labai gerai. Norėjosi ir laisvo laiko daugiau miestuose, kuriuose lankėmės. Su grupe buvę nedideli nesklandumai buvo įveikti ir, manau, kad viskas praėjo sklandžiai (per pristatymą grojau gitara). Kadangi ne pirmą kartą mainuose, žinau, ką reiškia dalyvauti tokioje  programoje, nes tai yra  laikas, kai pailsi nuo rutinos namuose, nuo mokyklos, kad susitinki su bendraamžiais ir keliauji be tėvų.  Tai yra gyvenimo mokykla.“